Politikos ekspertai – į vieną pusę, realus gyvenimas – priešingą

Nemažą ažiotažą sukėlė DELFI publikacija „G. Nausėda: norint pavadinti A. Zuoką liberalu, reikia daug fantazijos“ (09 22), parengta pagal LRT radijo laidą „LRT aktualijų studija“, kurioje dalyvavo ekonomistas Gitanas Nausėda ir politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.  Kadangi laidoje pats nedalyvavau, norėčiau patikslinti kai kuriuos šių vertintojų teiginius apie Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) programines nuostatas ir mano kaip politiko veiklą. 

G. Nausėdos teigimu, kai kurie mano kaip politiko darbai ir idėjos neatitinka liberalizmo ideologijos, tam pritarė ir politikos apžvalgininkas R. Valatka, kuris dar pastebėjo, jog kai kuriuos programos aspektus mano vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) nusirašė nuo komunizmo. 

Pasitelksiu autoritetus: „Liberalizmas nėra užbaigta doktrina ar sustingusi dogma; priešingai, jis yra mokslo laimėjimų taikymas visuomeniniam žmonių gyvenimui. O kadangi nuo Davido Hume‘o, Adamo Smitho, Davido Ricardo, Jeremy Benthamo ir Wilhelmo Humboldto laikų ekonomika, sociologija ir filosofija nestovėjo vietoje, šiandieninė liberalizmo doktrina skiriasi nuo anų dienų doktrinos, nors pagrindiniai jo principai tebėra nepakitę.“ (Ludwig von Mises „Liberalizmas“, Kaunas, 1994). L. von Mises, vienas iš didžiųjų liberalizmo mąstytojų, taip vertina liberalios minties raidą per visą 20 amžių. Taigi, mieli komentatoriai, naudokitės mokslo pasiekimais, ypač dabartiniame greitai judančiame pasaulyje. 

Liberalių pažiūrų žmogus liberalizmą kaip dinamišką, prie gyvenimo realijų greitai prisitaikančią ideologiją gali suderinti su savo pažiūromis, nes liberalai nepretenduoja į tiesos monopolį – argi ne taip, gerb. Rimvydai ir Gitanai? 

„Kai rinkėjas klausia liberalaus pretendento į viešas pareigas, ką jis ar jo partija numato padaryti jiems ar jų grupei, jis gali duoti jiems tik vieną atsakymą: liberalizmas tarnauja visiems, bet ne kieno nors atskiriems interesams.“ (L. von Mises „Liberalizmas“). LLS rinkimų programoje akcentuojami visi pagrindiniai  liberalizmo principai – asmens laisvė, privati nuosavybė, teisinė valstybė. 

Dėl „komunizmo“ apskritai nelabai yra ką komentuoti, nebent: neprisimenu, ką komunistų partija svarstė Maskvoje, nes tuo metu man pagal savo amžių tai nebuvo nei aktualu, nei suprantama. 

Tiek apie teoriją. 

R.Valatkos teiginys: ,,:…staiga iš liberalo buvo tapęs socialdemokratu…“ Mat LLS žada rūpintis valstybinio būsto nuomos programa jaunoms šeimoms be banko dalyvavimo. 

Komentuoju: gerai žinau, kad Europoje praktiškai visos tradicinės demokratijos (ne buvusios  socialistinės valstybės) turi gerai išvystytą municipalinio būsto fondą (nepainioti su socialiniu), kuris skirtas ilgalaikei nuomai. ES apie 40 proc. būsto rinkos sudaro ilgalaikė nuoma, tai garantuoja būstą daugeliui jaunų šeimų ir asmenims, kurie negali gauti banko paskolos.

Visų partijų kandidatai į ministro pirmininko postą būtinai įtraukia programinę nuostatą apie municipalinio būsto fondo didinimą su labai konkrečiais skaičiais. Suprantama, tokį būstą stato privatus statytojas, net administravimas gali būti konkurso būdu perduotas verslui. Bet nuomos sąlygas bei kainas nustato turto savininkas – valstybė arba savivaldybė. Nežinau, ar priminti politikos apžvalgininkui R.Valatkai, kad tokios praktikos išvysčiusių demokratinių Europos valstybių komunistai nevaldo. 

Kodėl negalima nuomotis iš privačių asmenų? Galima, tik Lietuvoje būsto nuomos rinka faktiškai visa šešėlyje arba aptarnauja tik pasiturinčius klientus, nekalbant apie tai, kad nuomininkas neturi realių garantijų, nebent, jei nestokoja pinigų geram teisininkui. Nuo 2015-ųjų man ir Vilniaus miesto savivaldybei aktyviai dirbant su Seimu, municipalinio būsto galimybė atsirado ir Lietuvoje – sostinės savivaldybė parengė sąlygas įkurti pirmą tokių butų kvartalą Žirmūnuose prie Neries (5 namai). Bet tai tik pradžia, tad valstybinė, Vyriausybės parengta programa būtina. 

Municipalinio būsto programa padėtų grįžti į Lietuvą imigrantams, ką, beje, jie patys patvirtino bei akcentavo, kai rugsėjo 17-18 dienomis dalyvavau susitikimuose bei diskusijose su Airijoje bei Jungtinėje Karalystėje reziduojančiais mūsų tautiečiais apie galimybes jiems kurti savo gyvenimą tėvynėje.

Nežinau, ar emigrantų nuomone domėjosi čia aptariami LLS programos bei A. Zuoko kaip politiko komentatoriai, tik priminsiu, kad  nepaisant patikinimų apie emigracijos „suvaldymą“, ši toliau auga – per praėjusius metus tėvynę paliko dar 44 533 jos piliečiai. Lietuva ES įsitvirtino kaip emigracijos rekordininkė. Beje, skirtingai nuo mūsų, rytų bei vidurio europiečiai su emigracija dorojasi – sausio 1-ąją Estijoje gyveno 2 673 žmonėmis daugiau nei pernai tuo pačiu metu, 2015 metais emigracija iš Čekijos mažėjo 33,5, Vengrijos — 22,2 proc. 

Tęskime. R. Valatka: „Ne pirmas Lietuvoje, bet jis žada – nuosekliai kelsime atlyginimus. Bet kuriame kompartijos suvažiavime Maskvoje pasiryždavo padidinti trimis ar keturiais rubliais atlyginimus. Ką jie dar darys? Jie padarys viską: vidutinė alga sieks 1450 eurų iki mokesčių…’’

Komentaras: veikiausiai teks (tiesiog nėra kitos išeities) sutarti, kad pagrindinė Lietuvos problema – maži atlyginimai. Lietuva yra ir tarp penkių ES šalių, kuriose skurdo rizikos lygis didžiausias. Tokia oficiali statistika, bet nepamirškime, kad skurdo rizikos slenkstis Lietuvoje žemiausias Europoje ir tesiekia 259 eurus asmeniui per mėnesį. Iš ekonomikos augimo labiausiai išlošė turtingiausieji, nepasiturinčius žmones, kurių dauguma, ūkio atsigavimas aplenkė.

Bet šalies valdžia tą kažkaip „praleido“ – 2014 metais Lietuvos vyriausybė socialinei apsaugai išleido 11,5 proc. BVP, žymiai mažiau nei ES vidurkis, kuris sudarė 19,5 proc. Socialinei apsaugai ES mažiau leido tik Rumunija. Minimali mėnesio alga nuo liepos 1-osios pakilo iki 380 eurų, bet ir iki šio mūsų valdžios „spurto“ Estijoje ji siekė 390, Lenkijoje – 410 eurų. Net baisu užsiminti, kad krizės tebesmaugiamoje Graikijoje minimalus atlyginimas 2014 metais sudarė 683, o Airijoje – 1462 eurus. Skurdas yra pagrindinė ir emigracijos, ir socialinių problemų priežastis. 

Prie tokios apgailėtinos padėties šalį privedė ne kokios antgamtinės jėgos, bet konkrečios iki šiol valdžiusios partijos, sunku pasakyti, kiek Lietuvos viešojoje erdvėje dominuojantys politikos komentatoriai buvo principingi jų atžvilgiu. 

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) pirmieji dar 2010 metais iškėlė pajamų problemą kaip pagrindinį tikslą, į ką turi orientuotis visos politinės jėgos, valstybės tarnyba, verslas ir švietimo sistema. Malonu, kad šiandien visos partijos seka mūsų pavyzdžiu, tarkime, konservatoriai kalba apie 1205 eurų vidutinį atlygimą 2020 metais, (tiesa, neaišku, su mokesčiais ar be), Liberalų sąjūdis žada 1000 eurų ,,į rankas’’.  

Mes tikrai darysime viską, kad 2020-aisiais vidutinis atlyginimas Lietuvoje siektų bent 1250 eurų. Manau, dėl to nepyks ir  rinkėjai. Priemonės: žinomos ir nurodytos LLS programoje – geresniems atlygimams būtinas didesnis darbo našumas, taigi ir gamybos priemonių modernizacija, todėl siūlome nulinius mokesčius reinvestuojamam pelnui. Taip pat – perteklinio verslo reguliavimo mažinimas; užsienio politikos ekonomizavimas; smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas: Individualia veikla užsiimantys smulkieji verslininkai neturi būti apmokestinami, jei metinės pajamos nesiekia 5000 eurų.

Valstybė turi atsisakyti pirkti prekes ir paslaugas iš tiekėjų, kurie moka minimalų atlyginimą darbuotojams. Nežinau, kas tebetrukdo naudoti šią EK teigiamai įvertintą gerąją Vilniaus savivaldybės praktiką visos valstybės mastu. Deja, yra priešingai – man baigus mero kadenciją, ši nuostata iš viešųjų pirkimų taisyklių dingo ir Vilniaus savivaldybėje. 

Teiginys: ,,…bus nemokami darželiai…“ 

Komentaras:   Ar darome kažką, nebebūtume sparčiausiai nykstanti tauta pasaulyje? Matyt, nelabai, jei niekas nesikeičia. Ką dera daryti? Atsakymas kaip ir aiškus – daugiau vaikų, todėl agituojame už 3 vaikus šeimoje. Pakankamas darželių skaičius tiesiog būtinas, nebent Jūs žinote kokį kitą receptą?Mažesnis PVM vaikų prekėms – irgi jokia naujiena daugelyje ES šalių, o ar žinote, kad Lietuvos piliečiai vos ne kontrabanda veža sauskelnes iš Norvegijos, nes jos ten daug pigesnės? Šėtonas slypi detalėse, be patogų gyvenimą piliečiams užtikrinančios infrastruktūros kūrimo gerovės visiems Lietuvos žmonėms tiesiog nebus –  štai jums ir komunistinė programa… 

Nesinori be galo knaisiotis čia aptariamo teksto detalėse, tik apibendrindamas noriu priminti, kas konstatuojama LLS programoje – Lietuvos valdyme taikomi tik piniginės (BVP) ekonomikos principai, o nieko nežinoma apie Laimės ekonomikos kriterijus bei taikymą. Laimės ekonomikos pagrindus nagrinėjau Danijoje, nes man atrodo, jog jie ypač aktualūs Lietuvai. Ši patirtis irgi atspindėta LLS programoje. 

Užgaulų teiginį „Vilnius ir likusi Lietuva“ sugalvojo ne Zuokas, o sostinės elitas. Bet tai Zuokas tris  kadencijas buvo Vilniaus meru, kuomet šis miestas padarė proveržį ir ėmė iš visos šalies išsiskirti tiek, jog šių metų sausio 6-ąją Lietuvos Vyriausybė nutarimu konstatavo, kad šalyje yra du regionai – Vilnius ir likusi Lietuva. Pasirodo, Lietuva po 2021 metų gali prarasti galimybę gauti didesnę ES finansinę paramą, skirtą skirtumams tarp regionų mažinti, mat Vilnius pagal BVP viršija ES vidurkį ir Lietuvą smarkiai tempia į viršų.

Nesuskirsčius šalies į Vilnių bei „likusią Lietuvą“ ES lėšos mažėtų nuo 6,8 iki 4,1 milijardo eurų. Ne Zuokas „savavališkai“ nusprendė , bet „Financial Times“ priedas „FD Magazine“ 2013-aisiais Vilniui skyrė 1-ą vietą Europoje iki 600 tūkstančių gyventojų miestų kategorijoje pagal investicijų pritraukimo efektyvumą, o CNN įtraukė Lietuvos sostinę į pasaulinės pažangos TOP 10. Dabar privalau teisintis, kad turiu idėjų, kaip paskatinti proveržį visoje šalyje? 

Bet kuriuo atveju viskas, ko siekia Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), papunkčiui ir aiškiai išvardinta mūsų programoje. Prieš abstrakčiai kritikuojant, gal ją vis dėlto perskaitykite?