Artūro Zuoko komanda už laimingą ir turtingą Lietuvą – sąrašo numeris 3

Lietuva pavargo laukti ir tikėtis, kada gyvenimas taps geresnis čia – mūsų šalyje. Lietuva pavargo laukti, kada valdžios pažadai ir kalbos taps kasdieniais darbais:

kada nebūsime mažiausių atlyginimų ir pensijų šalis ES;

kada nebūsime įvardijami pasauliui kaip greičiausiai nykstanti nacija, kuri nuovargiui malšinti renkasi degtinę ar savižudybės kelią;

kada mūsų tautiečiai, dirbantys užsienyje, nebus verčiami atsisakyti Lietuvos pilietybės, nes iki šiol nesugebame priimti dvigubos pilietybės įstatymo;

kada valdžia į savo žmones nežiūrės tik kaip į darbo jėgą ir mokesčių mokėtojus, kurių sunkiai uždirbtus pinigus neatsakingais sprendimais iššvaisto.

Lietuvos valstybei reikia naujos valios ir sprendimų, kurie nulemtų pokyčius. Aš ir mano komanda žinome, ką daryti, kad Lietuvos žmonių pajamos didėtų.

Nesame abejingi, kaip atrodys Lietuva, kaip gyvensime čia ir konkuruosime globaliame pasaulyje. Lietuva negali būti padalinta į dvi dalis – Vilnių ir likusią Lietuvą. Lietuva turi būti viena – ir laiminga, ir turtinga. Tai, ką Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir aš siūlome savo programoje šiuose Seimo rinkimuose.

Priminsiu Lietuvos laisvės sąjungos pamatinius principus – “Laisvas žmogus, atvira visuomenė ir stipri valstybė”. Tai ypač aktualu šiandien, ir tai yra Lietuvos kelias, kuriuo turime eiti. Tai mūsų šalis, mūsų gimtinė ir mes drauge atsakome už Lietuvos ateitį.

I. Mūsų įsipareigojimai Jums 2016-2020 m. LR Seime:

1. Gyventojų pajamų ir gerovės didinimas. 2020 m. vidutinis atlyginimas Lietuvoje – 1450 eurų (su mokesčiais), Minimalus mėnesinis atlyginimas 2017 m. – 450 eurų.


Žmonių gerovė – viena svarbiausių Lietuvos išlikimo sąlygų. Tik didėjančios pajamos ir konkurencingi atlyginimai gali stabdyti emigraciją ir mažinti socialines problemas. Lietuvoje vidutinis atlyginimas – vienas mažiausių ES – 757 eurai (prieš mokesčius), tuo tarpu Estijoje dar 2015 m. vidutinis atlyginimas pasiekė 1100 eurų ribą, Latvijoje – apie 900 eurų. Kaimynų vidutinės senatvės pensijos taip pat didesnės nei Lietuvoje – 370 eurų Estijoje, 277 eurų Latvijoje ir tik 265 eurai Lietuvoje. 

Mūsų siūlomos priemonės didinti gyventojų gerovę ir pajamas – realistiškos ir patikrintos praktikoje. Skatinsime verslumą, gerbsime dirbantį ir rizikuojantį, tobulinsime darbo santykius. Protinga mokesčių politika ir kontrolė sumažins šešėlį, skatins piliečius tikėti savo valstybe ir mokėti mokesčius neslepiant pajamų. Pirmus metus užsiimantys verslu nebus apmokestinami pelno mokesčiu, individualia veikla užsiimantys ir smulkieji verslininkai nebus apmokestinami, jei metinė apyvarta nesieks 5000 eurų, neapmokestinsime ir reinvestuojamo pelno. 2017 m. padidinsime minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iki 450 eurų. Nustatysime „Sodros” įmokų lubas, siekiančias 5 vidutinius darbo užmokesčius. ES paramą naudosime racionaliai. Visoje Lietuvoje taikysime Vilniaus patirtį, kurią ES rekomenduoja kaip geros praktikos pavyzdį skatinant verslo socialinę atsakomybę: valstybinės institucijos nepirks paslaugų iš tiekėjų, mokančių savo darbuotojams minimalius atlyginimus. Sieksime Savivaldybėms suteikti daugiau teisių skatinti vietinį verslą.

2. Lietuvos išsaugojimas


Esame viena sparčiausiai nykstančių tautų pasaulyje. Pirmaujame ES pagal emigracijos dydį, o gimstamumas itin mažas – tūkstančiui gyventojų per metus gimsta tik 9 vaikai. Pagal mirtingumą  Europoje esame septinti, o kur dar savižudybių skaičius, alkoholizmo keliamos problemos. Turime sau pripažinti – jeigu nespręsime šalies demografinių problemų, valstybėje tiesiog nebeliks žmonių, kurie savo ateitį sietų su Lietuva. 

Parengėme Lietuvos išsaugojimo programą, kurios pagrindas – 3 vaikų politika. Užtikrinsime, kad darželiai būtų nemokami, o auginantiems vaikus sukursime papildomas mokestines lengvatas: nuosekliai didinsime neapmokestinamų pajamų dydį, teiksime PVM lengvatas vaikų prekėms, o du ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms – dar ir perkant buitinę techniką. Didinsime  finansavimą vaikų ir jaunimo popamokinėms veikloms. Įteisinsime dvigubą pilietybę. Paprastinsime biurokratines procedūras, leisiančias paprasčiau į Lietuvą atvykti kvalifikuotiems darbuotojams. Sukursime specialią Valstybinio būsto ilgalaikės nuomos programą, kuri suteiks galimybę jaunoms šeimoms apsirūpinti būstu nesiskolinant iš banko. Įteisinsime pagalbinio apvaisinimo reglamentavimą, kuris numatys ir finansinę, ir medicininę, ir psichologinę pagalbą vaikų negalinčioms susilaukti šeimoms.

3. Moderni ir sąžininga valdžia XXI a. 

Valdžia Lietuvoje turi tapti efektyvesnė, protingesnė, atsakingesnė, o gyventojų įsitraukimas į valstybės valdymą – paprastesnis. 

Šalyje gyventojų skaičius per 25-erius metus sumažėjo daugiau nei 800 000, o valdžios aparatas, priešingai – tik didėjo. Vien Seimo narių padėjėjų skaičius išaugo nuo 150 iki beveik 600.  

Sumažinsime Seimo narių skaičių iki 101. Tobulinsime valstybės tarnybos motyvavimo ir karjeros sistemą: Seimo, Vyriausybės narių, merų, valstybės tarnautojų atlyginimai, priedai bus susieti su valstybės ekonomikos rezultatais, bendruoju vidaus produktu ir kasmet matuojamu bendruoju laimės indeksu. Siekdami geresnės įstatymų leidybos kokybės reorganizuosime vieną esamų valstybės išlaikomų mokslinių institutų į Valstybės strateginio planavimo institutą. Jis stiprins Seimo analitinį ir intelektinį potencialą, gerins priimamų teisės aktų kokybę.  

4. Kokybiškas švietimas ir ugdymas


Švietimas – prioritetinė sritis, nuo kurios efektyvumo priklauso, ar Lietuvoje bus ugdomos nepriklausomos, ambicingos ir stiprios asmenybės. Švietimo veikla turi būti vystoma bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams. 

Mūsų vizijoje švietimo sistema augins ne „darbo jėgą“, o ugdys savarankišką ir išsilavinusią asmenybę, kuri bus pasirengusi kurti savo laimę Lietuvoje, o žiniomis konkuruoti globaliame pasaulyje. Asmenybę, kuri bus pasirengusi mokytis visą gyvenimą, o valstybė tokias galimybes jai sudarys. 
Mūsų tikslas – gerinti pradinio mokymo kokybę ir integruotas mokymo programas. Mokyklos taps labiau prieinamos, miesto mokyklų klasėse bus mažiau mokinių. 

Universitetai ir kolegijos – svarbus regioninės politikos sėkmės pagrindas. Aukštasis mokslas taps konkurencingas ir atviras verslo idėjoms, jam bus garantuojama savivalda. Bakalauro studijų laikas trumpės iki 3-jų metų. 

Stiprinsime profesinio rengimo lygmenį, skirdami didesnį studijų krepšelių skaičių. Kolegijoms suteiksime teisę rengti profesinius magistrus, diegiant ir šiuolaikinius poreikius atitinkantį profesinį ugdymą. 

5. Gydanti sveikatos sistema


Dabartinė sveikatos sistema ir jos paslaugų apmokėjimo tvarka augina ligonius. Sveikatos apsauga pažangiose valstybėse seniai nėra tik Sveikatos apsaugos ministerijos atsakomybė. Tai – ir Aplinkos, Švietimo, Socialinės apsaugos ministerijų bei kitų institucijų rūpestis, vystomas bendradarbiaujant ir viešajam, ir privačiam sektoriams.

Šiuo metu Lietuvos sveikatos apsauga grįsta „gaisro gesinimo“ principu, kiekvienas gydytojas mato tik savo sritį – nėra kompleksinio paciento būklės vertinimo. Todėl aiškiai apibrėšime – kas, kada ir kokius tyrimus turėtų atlikti, o įstaigos į e.sveikatos sistemą  privalės pateikti vienodo standarto ir dviejų nuomonių aprašus. Jei pacientui nėra nustatyta galutinė diagnozė, tyrimai turės būti atliekami per 2 savaites. Jei atliekant vieną tyrimą paaiškės, kad reikia daryti papildomų – jie bus atlikti per 3 darbo dienas. Pacientai neturi laukti eilėse.

Skatinsime naujų (taip pat – ir privačių) bendrosios praktikos gydytojų kabinetų bei kompleksinės pagalbos centrų steigimą, ypač atokesnėse vietovėse. Šeimos gydytojams turi būti didinamas finansavimas ir gerinamos darbo sąlygos, mažinami krūviai (atskiriant socialines funkcijas, dalies receptų išrašymą perduodant slaugėms). Šeimos gydytojų atsakomybės dalimi taps ir profilaktinis tyrimų paketas. 

Ypatingą dėmesį skirsime naujų, inovatyvių vaistų registravimui, 30 proc. sumažinsime generinių vaistų kainas, taip sutaupydami PSDF biudžeto lėšas bei pacientų priemokas už vaistus.

#POLITINĖ_REKLAMA. Bus apmokėta iš Artūro Zuoko politinės kampanijos sąskaitos.